Vilna ir kiti pluoštai

Vilnos rūšys

Avies vilna – turbūt pati populiariausia vilnos rūšis, natūralus ir seniai naudojamas pluoštas. Nors vilną užaugina ir kiti gyvūnai, būtent avių vilna yra pagrindinis vilnonių verpalų šaltinis. Vi̇lna yra minkšta, šilta, pralaidi orui ir gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos. Vilnoniai drabužiai yra neteplūs ir beveik nesiglamžo. Sakoma, kad vilnos pluoštas atlieka natūralų mikromasažą, kurio metu gerinama kraujotaka, organizme vyksta atstatomieji procesai, greičiau sveikstama. O svarbiausia, kad su vilnoniu mezginiu šaltojo sezono metu visada bus šilta ir jauku.

Merino vilna – tai aukščiausios kokybės merinosų avių vilna. Merinosas – kalnų ir aukštumų gyvūnas, kuris puikiai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Šios avys labai paplitusios Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Iš vieno merinosų avino gaunama gerokai daugiau vilnos nei iš kitos veislės avinų, todėl varžybose dėl vilnos kiekio merinosams nebūtų lygių. Kaip ir kitų avių vilna, merinosų vilna turi savyje natūralaus riebalo lanolino, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Drabužiai, pagaminti iš šios vilnos, sugeria ir išgarina drėgmę, puikiai leidžia odai kvėpuoti, palaiko pastovią kūno temperatūrą. Tačiau nepaisant to, kad merino vilna turi visas vilnai būdingas gerąsias savybes, ji taip pat yra be galo švelni ir minkšta, todėl labai tinkama vaikučių ar šiaip jautrių vilnos šiurkštumui žmonių drabužiams megzti. Aprengtas merino vilnos rūbeliu vaikas niekuomet nesiskųs, kad drabužėlis „kanda“.

Alpakos vilna – prabangi vilna, lengvesnė nei avies, švelni kaip merinosų ir spindinti kaip šilkas. Alpaka yra kupranugarių šeimos porakanopis žinduolis, šiek tiek panašus i lamą tik mažesnis. Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Drabužiai iš alpakos vilnos yra švelnūs, minkšti, labai šilti ir patvarūs. Priklausomai nuo alpakos amžiaus bei veislės, jos vilna vidutiniškai 4 – 6 kartus geriau išlaiko šilumą nei avies, yra labai tvirta, sunkiai veliasi ir lamdosi. Ši vilna neturi savyje lanolino, joje niekada neužsiveis kandys ir dulkių erkutės, todėl gali būti tinkama dėvėti alergiškiems žmonėms. Alpaka kerpama tik kartą per dvejus metus ir tik taip, kad šiam gyvūnui būtų užtikrinta apsauga nuo atšiaurių gyvenimo sąlygų. Kerpant alpaką gaunama vos 3 – 3,5 kg vilnos (pavyzdžiui, tam tikros veislės avys per metus užaugina 6 – 7 kg vilnos).
Prisipažinsiu, tai mano itin mėgiamas pluoštas. Net plonas megztinis iš šios vilnos yra pakankamai šiltas. Kai pirmą kartą paėmiau į rankas 100 % alpakos vilnos siūlų kamuoliuką, jis buvo toks švelnus, toks malonus lietimui, kad dar ilgai nesinorėjo jo paleisti... Net tie siūlai, į kurių sudėtį įeina ne visas 100%, o tik tam tikra dalis alpakos vilnos, bus švelnesni nei įprasti avies vilnos verpalai.

Jako vilna - tai Centrinėje Azijoje gyvenančio gyvūno - jako vilna. Jakai gyvena ir išgyvena itin atšiauriomis sąlygomis 5000 metrų auštyje virš jūros lygio, kas amžiams bėgant suformavo ypatingą šių gyvūnų vilną. Jako vilna gali būti gaunama tik vieną kartą metuose nušukuojant ją rankomis pavasarinio šėrimosi metu, kai yra metamas per žiemą užsiaugintas storas kailis. Vilnos apdirbimo proceso metu ilgi šiurkštesni itin stiprūs kalio plaukai yra atskiriami (iš jų pinamos virvės ir diržai, audžiami itin stiprūs kilimėliai ar krepšiai), o siūlams verpti yra paliekama pati švelniausia ir šilčiausia jako pavilnė. Jako vilna yra itin šilta (šiltesnė nei avies vilna), pralaidi orui, labai švelni, stipri ir turinti antimikrobinių savybių. Ji gali būti tinkama ir jautresniems vilnai žmonėms, nes neturi savyje lanolino. Jako vilnos mezgimo siūlai yra labai šilti, švelnūs, nemetantys pūko. Mezginiai ir jako vilnos siūlų bus patvarūs, šilti ir itin malonūs dėvėti. Plačiau apie jako vilną galite pasiskaityti čia.

Angoros vilna – tai Angoros triušių vilna. Angoros triušis kilęs iš Turkijos ir Juodosios jūros regiono. Tai pati minkščiausia ir ploniausia vilna, turinti palyginti ilga plauką (ilgis gali siekti net 5- 6 cm). Kasmet nuo Angoros triušio nukerpama 0,9 – 1,1 kg vilnos. Angoros vilna nėra labai patvari, todėl dažnai yra maišoma su kitais pluoštais.

Kašmyro vilna – tai turbūt pati prabangiausia vilna, gaunama iš Indijoje, Kinijoje, Tibete, Mongolijoje ir dar keliose šalyse auginamų Kašmyro ožkų. Vilnos plaukas yra cilindro formos ir turi švelnų, šilkinį blizgesį. Kašmyras yra labai lengvas ir šiltas. Prabangiųjų audinių žaliava yra minkštas apatinis Kašmyro ožkų plaukas, kuris yra ne kerpamas kaip avių, o atsargiai iššukuojamas. Iš ožio pavyksta iššukuoti 150 – 200 g, o iš ožkos – vos 100 g tinkamos žaliavos. Aukščiausios kokybės kašmyras gaunamas vidinės Mongolijos regione.

Mohera – vilna, gaunama iš Angoros ožkų, kurios pirmiausiai buvo auginamos Mažojoje Azijoje, o šiandien jų galima rasti ir Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Mohera yra minkšta, švelni ir tvirta, todėl siūluose ir audiniuose jos dažnai būna daugiau nei angoros vilnos. Mohera dažnai verpiama su rišančiuoju siūlu (šilku, nailonu, poliamidu), nes moheros pluoštas pats atsiskiria į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti 100% moheros siūlų. Labiausiai vertinama yra mohera su šilku dėl tokio pluošto naturalumo, švelnumo ir šilkinio žvilgesio. Dideli ir glotnūs moheros pūkai verčia šią vilną žvilgėti, padeda sugerti ir gražiai atspindėti dažus. Pati prabangiausia ir gražiausia mohera (Kid Mohera) yra gaunama iš Angoros ožkos ožiuko jo pirmo kirpimo metu.

Kiti natūralūs pluoštai

Vilna yra tinkamiausias pluoštas šaltojo sezono mezginiams, bet orams atšilus, storus ir šiltus rūbus visada norisi kišti į patį toliausią spintos kampą. Tuomet vilna užleidžia sostą lengviems ir ploniems mezginiams bei nėriniams. Pavasariniai ir vasariniai rūbai dažniausiai yra mezgami medvilninių siūlų, tačiau medvilnė yra ne vienintelis natūralus pluoštas, tinkantis karštai vasaros dienai.

Medvilnė – augalinis pluoštas, gaunamas iš vilnamedžio genties augalų sėklas gaubiančio audinio. Medvilnės pluoštas dažniausiai perdirbamas į siūlus, kurie tinkami minkštų ir orui pralaidžių audinių gamybai. Medvilnė yra labai švelni, todėl ją galima dėvėti ant nuogo kūno. Mezginiai ar nėriniai iš šio pluošto puikiai tinka šiltajam metų sezonui, yra patvarūs ir paprastai skalbiami, nes medvilnės verpalai yra pakankamai atsparūs aukštai temperatūrai.

Merserizuota medvilnė – specialaus siūlų apdailos būdo merserizavimo paveikta medvilnė. Merserizuojant pluoštas yra apdorojamas šarminėmis medžiagomis (paprastai natrio šarmu), kurias vėliau išplovus ar išgarinus pluoštas labiau blizga, yra stipresnis, geriau sugeria drėgmę ir lengviau nusidažo.

Linas – vienas iš seniausių pluoštų, kurio paruošimas verpimui yra palyginti daug darbo reikalaujantis procesas, susidedantis iš valymo, mirkymo, džiovinimo,smulkinimo, brukimo ir šukavimo. Lininiai verpalai yra labai stiprūs, labai gerai sugeria drėgmę, rūbai iš lino itin tinkami dėvėti karštą vasaros dieną. Tačiau lininiai siūlai yra gana sunkiai nudažomi ar išbalinami, todėl dažnai sutinkami savo natūralios – pilkai rusvos – spalvos.

Šilkas – šis taurus pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpio rūšių kokono gijų. Šis pluoštas buvo žinomas jau prieš tūkstančius metų ir vis dar plačiai naudojamas iki šiol. Natūralus šilkas dažniausiai yra prabangos ženklas. Šilkas yra minkštas, švelnus, puikiai reguliuoja šilumą, šildo, kai šalta ir vėsina, kai karšta. Šilkas neerzina net jautriausios odos, nes turi savyje medžiagą sericiną – šilko klijus, kurie pasižymi gydomuoju poveikiu alergiškai, jautriai ir sudirgusiai odai. Tai tamprus, stiprus, atsparus įvairiems mikroorganizmams siūlas. Paprastai šilko siūlai yra įtraukiami į sudėtį su kitais pluoštais – vilna, mohera, medvilne, viskoze.

Viskozė – seniausias dirbtinis pluoštas. Tačiau jį galima vadinti natūraliausiu iš visų dirbtinių pluoštų, kadangi yra gaminamas iš celiuliozės, kuri savo prigimtimi yra laikoma natūralia. Viskozė – tai ne sintetika. Viskozė gerai praleidžia orą, turi blizgesį, yra švelni ir maloni lietimui, gali būti nudažoma įvairiomis spalvomis. Mezgant vien iš viskozės, mezginys labai stipriai išsitampytų, todėl ji dažnai yra maišoma su kitais tvirtais pluoštais.

Dirbtiniai pluoštai

Visiems dirbtiniams pluoštams būdingos daugiau ar mažiau panašios savybės. Sintetiniai pluoštai yra gaminami iš produktų, gaunamų iš naftos. Sintetiniai siūlai yra tvirti, beveik nesiglamžo ir yra gerokai pigesni už natūralių pluoštų siūlus. Dažniausiai į siūlų sudėtį įeina akrilanas, kartais – nedidelis procentas poliamido.
Sintetika siūluose nėra mano mėgiama ir kiek įmanoma stengiuosi jos vengti, ypač mezginiuose vaikams, tačiau reikia pripažinti, kad nedidelis procentas sintetikos, esančios mezginyje, tikrai nepakenks nei pačiam rūbui, nei jo dėvėtojui, ypač jei yra mezgami aksesuarai. Tai daugiau požiūrio ar įsitikinimo dalykas.

Akrilas (akrilanas) - dirbtinis pluoštas. Žaliava jo gamybai gaunama iš gamtinių dujų. Akrilas yra lengvas, švelnus, lengvai nusidažo, o tai leidžia išgauti sodrias, ryškias spalvas. Dėl savo apimties, akrilo verpalai primena vilnonius siūlus.

Poliamidas – sintetinis pluoštas, labai atsparus trinčiai (apytiksliai 10 kartų daugiau nei medvilnė ir net 20 kartų daugiau nei vilna). Jis nesiglamžo, yra elastingas ir tvirtas, tačiau labai elektrinasi ir greitai blunka nuo ryškios šviesos. Poliamidas dažniausiai naudojamas kaip priedas su natūraliais pluoštais, dažnai dedamas į tuos siūlus, kurie, pasak gamintojo, yra skirti kojinėms megzti, nes taip siūlas įgauna daugiau tvirtumo ir kojinės iš tokių siūlų ne taip greitai susidėvi.

Poliesteris – cheminis pluoštas, gaminamas iš naftos. Poliesteris yra tvirtas, atsparus trinčiai ir beveik nesiglamžo, nesugeria drėgmės, todėl greitai džiūsta. Poliesteris dažniausiai yra maišomas su vilna, medvilne, linu ir suteikia audiniui tvirtumo, mažiau glamžosi.