Apie vilną

Kai kalbama apie siūlus ir mezgimą, dažniausiai, bent jau mano galvoje, ima suktis mintys apie vilną. Šis pluoštas kiekvienam siejasi su šiluma, jaukumu, natūralumu, gal šiek tiek šiurkštumu. Tačiau dabar siūlų pasiūla yra tikrai didelė, todėl vilna visai nebūtinai yra tik avies, arba tik šiurkšti, todėl kad nepasiklystume įvairių siūlų įvairovėje, pasižvalgykime po įvairias vilnų rūšis.

Avies vilna – turbūt pati populiariausia vilnos rūšis, natūralus ir seniai naudojamas pluoštas. Nors vilną užaugina ir kiti gyvūnai, būtent avių vilna yra pagrindinis vilnonių verpalų šaltinis. Vi̇lna yra minkšta, šilta, pralaidi orui ir gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos. Vilnoniai drabužiai yra neteplūs ir beveik nesiglamžo. Sakoma, kad vilnos pluoštas atlieka natūralų mikromasažą, kurio metu gerinama kraujotaka, organizme vyksta atstatomieji procesai, greičiau sveikstama. O svarbiausia, kad su vilnoniu mezginiu šaltojo sezono metu visada bus šilta ir jauku.

Merino vilna – tai aukščiausios kokybės merinosų avių vilna. Merinosas – kalnų ir aukštumų gyvūnas, kuris puikiai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Šios avys labai paplitusios Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Iš vieno merinosų avino gaunama gerokai daugiau vilnos nei iš kitos veislės avinų, todėl varžybose dėl vilnos kiekio merinosams nebūtų lygių. Kaip ir kitų avių vilna, merinosų vilna turi savyje natūralaus riebalo lanolino, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Drabužiai, pagaminti iš šios vilnos, sugeria ir išgarina drėgmę, puikiai leidžia odai kvėpuoti, palaiko pastovią kūno temperatūrą. Tačiau nepaisant to, kad merino vilna turi visas vilnai būdingas gerąsias savybes, ji taip pat yra be galo švelni ir minkšta, todėl labai tinkama vaikučių ar šiaip jautrių vilnos šiurkštumui žmonių drabužiams megzti. Aprengtas merino vilnos rūbeliu vaikas niekuomet nesiskųs, kad drabužėlis „kanda“.

Alpakos vilna – prabangi vilna, lengvesnė nei avies, švelni kaip merinosų ir spindinti kaip šilkas. Alpaka yra kupranugarių šeimos porakanopis žinduolis, šiek tiek panašus i lamą tik mažesnis. Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Drabužiai iš alpakos vilnos yra švelnūs, minkšti, labai šilti ir patvarūs. Priklausomai nuo alpakos amžiaus bei veislės, jos vilna vidutiniškai 4 – 6 kartus geriau išlaiko šilumą nei avies, yra labai tvirta, sunkiai veliasi ir lamdosi. Ši vilna neturi savyje lanolino, joje niekada neužsiveis kandys ir dulkių erkutės, todėl gali būti tinkama dėvėti alergiškiems žmonėms. Alpaka kerpama tik kartą per dvejus metus ir tik taip, kad šiam gyvūnui būtų užtikrinta apsauga nuo atšiaurių gyvenimo sąlygų. Kerpant alpaką gaunama vos 3 – 3,5 kg vilnos (pavyzdžiui, tam tikros veislės avys per metus užaugina 6 – 7 kg vilnos).
Prisipažinsiu, tai mano itin mėgiamas pluoštas. Net plonas megztinis iš šios vilnos yra pakankamai šiltas. Kai pirmą kartą paėmiau į rankas 100 % alpakos vilnos siūlų kamuoliuką, jis buvo toks švelnus, toks malonus lietimui, kad dar ilgai nesinorėjo jo paleisti... Net tie siūlai, į kurių sudėtį įeina ne visas 100%, o tik tam tikra dalis alpakos vilnos, bus švelnesni nei įprasti avies vilnos verpalai.

Jako vilna - tai Centrinėje Azijoje gyvenančio gyvūno - jako vilna. Jakai gyvena ir išgyvena itin atšiauriomis sąlygomis 5000 metrų auštyje virš jūros lygio, kas amžiams bėgant suformavo ypatingą šių gyvūnų vilną. Jako vilna gali būti gaunama tik vieną kartą metuose nušukuojant ją rankomis pavasarinio šėrimosi metu, kai yra metamas per žiemą užsiaugintas storas kailis. Vilnos apdirbimo proceso metu ilgi šiurkštesni itin stiprūs kalio plaukai yra atskiriami (iš jų pinamos virvės ir diržai, audžiami itin stiprūs kilimėliai ar krepšiai), o siūlams verpti yra paliekama pati švelniausia ir šilčiausia jako pavilnė. Jako vilna yra itin šilta (šiltesnė nei avies vilna), pralaidi orui, labai švelni, stipri ir turinti antimikrobinių savybių. Ji gali būti tinkama ir jautresniems vilnai žmonėms, nes neturi savyje lanolino. Jako vilnos mezgimo siūlai yra labai šilti, švelnūs, nemetantys pūko. Mezginiai ir jako vilnos siūlų bus patvarūs, šilti ir itin malonūs dėvėti. Plačiau apie jako vilną galite pasiskaityti čia.

Angoros vilna – tai Angoros triušių vilna. Angoros triušis kilęs iš Turkijos ir Juodosios jūros regiono. Tai pati minkščiausia ir ploniausia vilna, turinti palyginti ilga plauką (ilgis gali siekti net 5- 6 cm). Kasmet nuo Angoros triušio nukerpama 0,9 – 1,1 kg vilnos. Angoros vilna nėra labai patvari, todėl dažnai yra maišoma su kitais pluoštais.

Kašmyro vilna – tai turbūt pati prabangiausia vilna, gaunama iš Indijoje, Kinijoje, Tibete, Mongolijoje ir dar keliose šalyse auginamų Kašmyro ožkų. Vilnos plaukas yra cilindro formos ir turi švelnų, šilkinį blizgesį. Kašmyras yra labai lengvas ir šiltas. Prabangiųjų audinių žaliava yra minkštas apatinis Kašmyro ožkų plaukas, kuris yra ne kerpamas kaip avių, o atsargiai iššukuojamas. Iš ožio pavyksta iššukuoti 150 – 200 g, o iš ožkos – vos 100 g tinkamos žaliavos. Aukščiausios kokybės kašmyras gaunamas vidinės Mongolijos regione.

Mohera – vilna, gaunama iš Angoros ožkų, kurios pirmiausiai buvo auginamos Mažojoje Azijoje, o šiandien jų galima rasti ir Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Mohera yra minkšta, švelni ir tvirta, todėl siūluose ir audiniuose jos dažnai būna daugiau nei angoros vilnos. Mohera dažnai verpiama su rišančiuoju siūlu (šilku, nailonu, poliamidu), nes moheros pluoštas pats atsiskiria į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti 100% moheros siūlų. Labiausiai vertinama yra mohera su šilku dėl tokio pluošto naturalumo, švelnumo ir šilkinio žvilgesio. Dideli ir glotnūs moheros pūkai verčia šią vilną žvilgėti, padeda sugerti ir gražiai atspindėti dažus. Pati prabangiausia ir gražiausia mohera (Kid Mohera) yra gaunama iš Angoros ožkos ožiuko jo pirmo kirpimo metu.